parengta prof. Neil Lagali ( Oftalmologijos skyrius, Biomedicinos ir klinikinių mokslų departamentas, BKV),

išversta Irmos Bylės

Konferencija prasidėjo pagrindiniu pranešimu, kurį skaitė Tor Paaske Utheim apie sausų akių ligą: mitai ir faktai. Pagrindinė žinia buvo pabrėžti, kaip svarbu kuo greičiau nutraukti sausų akių ligos užburtą ratą, nes tai uždegiminė liga. Tai svarbu atsiminti, nes žinome, kad sergant aniridija, sausų akių liga yra labai paplitusi. Taip pat žinome, kad sergant aniridija yra Meibomijos liaukų disfunkcija. Net jei ašarų gamyba yra normali, Meibomijos liaukos neveikia tinkamai. Be to, PAX6 veikia ašarų liaukos vystymąsi. Aniridijos atveju visa ašarų plėvelės sudėtis yra pažeista. Ašarų plėvelė yra labai svarbi palaikant akių paviršiaus sveikatą.

Toliau pereiname nuo pagrindinio pranešėjo prie glaukomos sesijos. Peter Netland maloniai pasidalino savo įžvalgomis. Jo pagrindinė žinia buvo ta, kad glaukomos drenažo įtaisai plačiai naudojami sergant aniridija ir jie gerai veikia, tai yra geras būdas sumažinti akispūdį. Tačiau tai yra chirurginė intervencija, o visos operacijos yra invazinės ir turi riziką. Tai reikia turėti omenyje tiek pacientams, tiek gydytojams. Tačiau yra ir įdomių naujų technologijų, tokių kaip minimaliai invazinės glaukomos operacijos, kurios vis dažniau atliekamos Jungtinėse Valstijose. Dabar jos taip pat pasiekia Europą ir yra labai perspektyvios glaukomos kontrolės srityje ateityje. Tikimės, kad tokio tipo operacijos, kaip Xen stento implantacija, bus pritaikytos būtent aniridijai, nes tai gali būti labai greita operacija, kuri iš tikrųjų pagerina drenažą ir turi mažiau šalutinių poveikių nei tradicinė glaukomos operacija. Tikimės, kad per artimiausius metus šioje srityje bus sukaupta daugiau klinikinių įrodymų.

Tada turėjome labai svarbią sesiją apie naujas aniridijos tyrimų sritis, nagrinėjančias poveikį už akių ribų. Kalbant apie gyvenimo kokybę sergant aniridija, yra daug būdų rinkti informaciją. Mes sukūrėme naujus klausimynus, tačiau labai svarbu taip pat atsižvelgti į pacientų ir jų šeimų gyvenimo istorijas, interviu ir naratyvinę mediciną. Konferencijoje matėme, kad pacientų ir globėjų patirtis turi būti įtraukta svarstant gydymą ir kaip pagerinti aniridija sergančių pacientų gyvenimo kokybę, ir manau, kad mes pradedame tai vis labiau suvokti. Tokie tyrimai ir rezultatų matavimo būdai yra labai svarbūs, ir dabar tai pripažįstama ir tyrimų srityje. Vienas iš šios konferencijos tikslų yra perduoti medicinos profesijai žinią apie gyvenimo kokybę ir sergančių aniridija žmonių patirtį. Visa ši diskusija buvo labai įdomi.

James Lauderdale pristatė labai svarbius tyrimus apie aniridiją ir jos poveikį smegenims. Tyrimų rezultatai rodo, kad aniridija veikia skirtingas smegenų dalis, kurios savo ruožtu veikia įvairias sistemas, ir tai gali didele dalimi paaiškinti daugelį simptomų, kuriuos patiria aniridija sergantys žmonės. Tai apima uoslę, skonį, klausą, garsų apdorojimą, taip pat kankorėžinę liauką, melatonino gamybą, miego sutrikimus ir valgymo sutrikimus, kurie daugeliui iš jūsų yra gerai žinomi, taip pat neurologinį ir endokrininį poveikį. Visa tai galima atsekti iki PAX6 geno, kuris vaidina svarbų vaidmenį įvairiose sistemose ir smegenyse vystymosi metu. Tai taip pat apima kasą. Girdėjome apie padidėjusią diabeto riziką dėl sutrikusio gliukozės ir insulino reguliavimo organizme sergant aniridija. Tai taip pat yra labai svarbus įgimtos aniridijos sveikatos ir gyvenimo kokybės aspektas.

Toliau turėjome sesiją apie dirbtinę rainelę, kataraktą ir užpakalinį akies segmentą. Vito Romano apibendrino mūsų žinias sisteminėje apžvalgoje apie dirbtinės rainelės implantaciją su esamais įrenginiais, kuriuos turime šiandien. Beveik 100% atvejų dirbtinė rainelė implantuojama tuo pačiu metu kaip ir kataraktos operacija. Tai gerai, nes sumažina operacijų skaičių. Tačiau literatūra rodo, kad dirbtinės rainelės įrenginiai turi reikšmingą riziką pabloginti jau esamą glaukomą šiose akyse, taip pat skatinti naujos glaukomos atsiradimą pacientams, kurie iš pradžių glaukomos neturėjo. Tai yra svarbūs aspektai. Nors literatūra rodo, kad regėjimo aštrumas pagerėja po operacijos, neįmanoma atskirti, ar tas pagerėjimas įvyko dėl kataraktos operacijos ar dėl dirbtinės rainelės? Labiausiai tikėtina, kad dauguma regėjimo pagerėjimo yra dėl kataraktos operacijos. Nėra aišku, ar dirbtinė rainelė iš tiesų teikia kokią nors naudą regėjimui. Konferencijoje taip pat girdėjome apie mažą Belgijos įmonę Azalea Vision, kuri kuria išmanųjį skleralinį kontaktinį lęšį, ir kad rainelės skylės efektas šio lęšio viduje gali padėti tiek regėjimui, tiek fotofobijai.

Po to sekė Dominique Bremond-Gignac pranešimas apie užpakalinio segmento anomalijas, susijusias su PAX6 sukelta įgimta aniridija. Vienas iš pagrindinių punktų buvo fovėjos hipoplazija, kurią galima vertinti ir kaip tai susiję su rainelės hipoplazija, kuri ne visada lengvai pastebima. Vienas iš pateiktų pavyzdžių buvo, kad pacientas su aniridija gali turėti beveik visą rainelę, bet visiškai neišsivysčiusią fovėją. Jei galite išnagrinėti fovėją nuo vaikystės ar net kūdikystėje, tai gali suteikti svarbios informacijos apie galimą regėjimo reabilitaciją. Nes net jei likusi akių terpė yra skaidri, regėjimą ribos tiek fovėjos hipoplazija, tiek ir regos nervo hipoplazija.

Tada turėjome sesiją apie keratopatiją ir aniridiją. Buvo pristatyti labai svarbūs keratopatijos atvejai, taip pat registrų studijų rezultatai iš Švedijos ir Jungtinės Karalystės. Buvo pateikti atvejai, kai aniridija sergantiems pacientams buvo atlikta ragenos transplantacija. Pagrindinė žinia buvo ta, kad ragenos transplantacija neduoda gerų rezultatų. Ragenos transplantacija nepavyksta sergant aniridija dėl daugelio priežasčių, įskaitant tai, kad į akį dedamas svetimas audinys. Akyje yra imuninė apkrova, o žmonių, sergančių aniridija, akys jau turi susilpnintą imunitetą. Dėl to transplantacija yra didelės rizikos procedūra, todėl sėkmės tikimybė yra gana maža.

Taip pat diskutavome, kaip apibrėžti sėkmę. Medicininė operacijos sėkmė nėra tas pats, kas sėkmingas paciento rezultatas. Ką matome su transplantacijomis, tai kad po procedūros galima pasiekti laikiną ragenos skaidrumą, todėl regėjimas gali šiek tiek pagerėti, bet tai yra laikina, ir galiausiai keratopatija grįš. Pacientas gali patirti vienerių ar dvejų metų regėjimo pagerėjimą, o retkarčiais – galbūt trejų metų pagerėjimą. Tačiau keratopatija vėl sugrįš, ir ne tik tai, bet po procedūros pacientams reikia imunosupresijos – sisteminės imunosupresijos ir vietinės imunosupresijos akyje. Tai gali būti didelė našta pacientams.

Tai reiškia, kad tiek pacientams ir jų šeimoms, tiek, žinoma, gydytojams reikia rimtai aptarti šią situaciją ir apsvarstyti susijusią riziką bei galimą naudą. Mes matėme informacijos apie kamieninių ląstelių transplantaciją ir ragenos transplantaciją kartu, kurios gali veikti akyse, nesergančiose aniridija. Tačiau, kai kalbama apie aniridijos akį, transplantacijos nesėkmės rizika yra daug didesnė.

Taigi tai reikia apsvarstyti. Nors kamieninių ląstelių terapija yra prieinama, tai nereiškia, kad ji yra tinkama galimybė aniridijai gydyti, nors ateityje vis tiek dedame viltis į kamieninių ląstelių terapijas. Tai mus veda į mūsų sesiją apie kamienines ląsteles aniridijos atveju. Buvo pateikta įvairių įžvalgų, pagrįstų pacientų medžiagos analize, pacientų audiniais, gautais po operacijos, bet taip pat ir ląstelėmis, gautomis iš pacientų su aniridija paaukotos medžiagos, bei tų ląstelių perprogramavimu į kamienines ląsteles ir ko galime iš to pasimokyti. Tai galime laikyti galimu keliu į būsimą gydymą. Bet mes dar nesame ten. Prireiks metų, kol pamatysime, kaip kai kurios iš šių naujų kamieninių ląstelių technologijų galimai bus pritaikytos aniridijos akiai. Tačiau šiuo metu mes daug ko išmokstame iš šių tyrimų, ir tai gali būti didelė nauda aniridijai ateityje.

Viena iš pagrindinių žinių yra ta, kad viskas nėra prarasta – yra įrodymų, kad aniridijos akyse ragenoje ir limbe vis dar yra kamieninių ląstelių. Tačiau mums reikia išsiaiškinti, kaip jas aktyvuoti. Kas tiksliai nutiko ne taip? Jos neveikia taip, kaip turėtų. Tai vilties ženklas, kad bent jau matome šiuos kamieninių ląstelių įrodymus, kurios vis dar yra aniridijos atveju. Tyrėjams reikia išsiaiškinti, kokie mechanizmai vyksta, kas vyksta ir kaip galime skatinti tas kamienines ląsteles atlikti savo darbą, kad išvengtume kraujagyslių augimo į akį. Kraujagyslės ragenoje labai veikia regėjimą. Šioje srityje vyksta daug tyrimų, todėl yra priežastis vilčiai.

Toliau turėjome sesiją apie genetiką ir aniridiją, kurioje pasisakė Maria Moosajee ir Sophie Valleix. Viena iš pagrindinių žinių buvo ta, kad labai svarbu atlikti genetinę analizę ten, kur tai įmanoma, nors ji nėra prieinama visose šalyse. Bet kur įmanoma, labai rekomenduojama turėti genetinę ataskaitą, nes net ir šiandien tai gali suteikti informacijos apie tai, kokį poveikį aniridija turės akims. Kokia yra prognozė? Ar vaikas gali turėti sisteminių efektų, ar ne? Tai taip pat gali padėti genetinio konsultavimo kontekste, žinant, kuris genas ir mutacija yra paveikti. Tai taip pat svarbu ateityje, nes kuo daugiau sužinome apie genetiką, tuo svarbiau yra turėti gerai dokumentuotą paciento genetiką.

Be to, kalbėdami apie aniridiją medicinos profesijoje ir kaip tyrėjai, kadangi liga yra labai įvairi, turime pradėti naudoti genetiką, kad galėtume apibūdinti, ką pacientas iš tikrųjų turi. Tai susiję ne tik su mutacijos tipu, bet ir su fenotipu. Neturėtume nuvertinti pavadinimo svarbos ir kiek tai gali padėti pažengti medicininei priežiūrai ir tyrimų sričiai. Taip pat svarbu nepamiršti, kad tęsime diskusijas su daugeliu tyrėjų čia, šioje konferencijoje, bandydami sukurti konsensusą dėl to, kaip turėtume vadinti šį PAX-6 aniridijos sindromą/spektrą. Tai bus tęsiama po šios konferencijos, ir tai yra viena iš gerų šios konferencijos rezultatų – bandymas pasiekti konsensusą dėl ligos ir jos variantų pavadinimo.

Tada turėjome sesiją apie aniridijos valdymą, ypač vaikams. Išgirdome iš Fabian Fries ir Nora Szentmary iš Švietės centro Aniridijai gydyti Homburge, kur dauguma Vokietijos pacientų su aniridija ir yra gydomi. Iš šimtų ten esančių pacientų sužinojome, ką duomenys rodo apie ligos progresavimą ir kaip ji yra valdoma.

Dominique Bremond-Gignac sesijoje pristatė aniridijos priežiūros gaires. Gairės yra labai svarbios daugeliui skirtingų grupių – pacientams ir gydytojams. Turime gaires keliose konkrečiose šalyse, tačiau neturime visos Europos priežiūros gairių. Bet jau visai netrukus jas turėsime, jos yra baigiamos ruošti, daug žmonių, dalyvaujančių šiame susitikime, yra įsitraukę į šį procesą, o Dominique vadovauja šioms pastangoms, remdamasi Prancūzijos aniridijos gairėmis ir COST Action darbo grupės veikla.

Europos gairės gali būti paskleistos daugeliui skirtingų grupių ir šalių, kad tarnautų kaip ištekliai. Tai tikrai padės aniridijos priežiūrai ir bus išteklius pacientams.

Sekmadienio rytą turėjome sesiją apie genų terapijos metodus, įskaitant Elisabeth Simpson pranešimą, kuriame buvo parodyti nauji aniridijos pelių modeliai ir kaip svarbu, kad jie atspindėtų tai, kas iš tikrųjų vyksta pacientams su aniridija. Mes vis artėjame prie puikaus žmogaus ligos modelio, kas yra labai perspektyvu, nes kuo geresnis turimas žmogaus ligos modelis, tuo daugiau dalykų galime išbandyti ir tuo labiau tai bus svarbu, kai galėsime kurti naujas terapijas ir bandyti jas pirmaisiais klinikiniais tyrimais.

Manau, kad jau esame taške, kai turime tikrai labai gerus modelius ir šiuo metu juos naudojame. Šį rytą išgirdote du pranešimus apie šių aniridijos pelių modelių charakterizavimą ir kaip arti jie yra to, ką matome pacientuose. Tai labai perspektyvu.

Tada išgirdome apie kai kurias technologijų naujoves. Andrew Hopkinson pristatė Omnigen produktą, kuris yra amniono membrana. Džiugu, kad tai yra nechirurginis būdas naudoti amniono membraną, ir mes tikimės, kad šis produktas padarys šį gydomąjį audinį prieinamą daugiau žmonių ir daugiau indikacijų nei buvo įprasta iki šiol. Andrew parodė keletą gerų rezultatų su pacientais, sergančiais aniridija, kurie gavo šią amniono membraną ir kad tai tikrai skatino pacientų ragenų gijimą. Tai yra tikrai kažkas, ką norime toliau vystyti ateityje, nes tai padidintų šios gydymo galimybės prieinamumą aniridijai gydyti.

Tada išgirdome iš Andres Vasques Quintero apie dinaminį kontaklinį lęšį su individualiai pritaikyta rainelės įmontavimu. Tai labai perspektyvu, bet tikriausiai praeis nuo trejų iki penkerių metų, kol gausime prieinamą produktą. Tačiau įmonė jau kalba su grupėmis, kurios turi aniridiją, kad prietaisas būtų specialiai sukurtas aniridijai. Jis parodė, kad tik valdydami rainelę ir jos skersmenį, kad reguliuotume šviesos kiekį akyje, galime pagerinti regėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad taip, turime fovėjos hipoplaziją. Bet manau, jei galėtume išgauti bent šiek tiek geresnį regėjimą, tai gali reikšti didelį skirtumą pacientams. Tai, kad šis įrenginys nereikalauja turėti vyzdžio centre, bet jis gali būti pritaikytas konkretaus žmogaus ir netgi konkrečios ragenos kreivumui, padaro jį pritaikytu sprendimu kiekvienam individualiam pacientui.

Galų gale, turėjome gerą panelės aptarimą apie terapijų iš gyvūnų modelių į klinikinę stadiją perkelimą. Matome, kad tai gali užtrukti nuo trijų iki penkių metų, jei tai yra vaistas, kuris jau yra patvirtintas vaistų kontroliavimo tarnybų ir norima tik pakeisti jo naudojimo paskirtį. 

Tačiau jei tai bus nauja terapija, naujas vaistas ar nauja kamieninių ląstelių terapija, bis procesas gali užtrukti arti dešimtmečio ar net daugiau metų. Bet svarbu tęsti visas šias tyrimų kryptis dėl ateities. Mes niekada nežinome, kas gali atsitikti ir kurios terapijos ateityje bus naudingiausios pacientams.